Toli

graži saulėta mano sauja
pritvinkus meilės kupinų delnų
ateik jei širdį vis dar skauda
atsisakau senu žaizdų
susemus rankom tavo gėdą
aš išeinu kur nelygu
ten mintys mintis amžiais ėda
ten taip tylu ir neramu
pasiaukojau vardan meilės
esu su juo nors myliu juk ne jį
ir per du skruostus blaškos lašu eilės
senoj trobelėj pelkės vidury
nors taip toli
bet meilė lieka nemari