Prieš sprogimą

Ant sienų klijuoju lapus.
Lapai tušti - 
Ištryniau žodžius.

Į burną
vandens prisisėmus,
Į rankas save
Pasiėmus.

Siena pilna.
Kalbų nebėra.

Plaukiu į laukus Eliziejaus,
iš vyno šventumą Betliejaus
išmaukus,
nusiimu netikras kaukes
ir tikrąjį veidą parodau.
Bijok.
O man jau vienodai.

Ledo paviršium
einu ant blakstienų.
Akis nuskausmina
žvilgi mėnesiena.

Išeinu.

Vakarais ne po vieną.