užsimerkiu
ir įsivaizduoju
plytinčią pavasario begalybę
žydinčius sodus
atsimerkiu
ne, pavasaris
ne galvoj
kai iškeliausiu,
kad galėčiau
užsimerkti - matyti
įberk man žiupsnelį tų sodų –
trenki per pirštus
aš nieko neturiu
tačiau dabar galiu su
tavimi pasidalinti
sodo žiupsneliu
kada nebegali,
pradėk gyventi