Joju per žalią girelę
grįžtu pas žmonelę
po savaičių septynių
į namus labai skubu
kai prijojau aš kiemelį
matau pravirą langelį
kai pro jį pasižiūrėjau
kraupų vaizdą ten regėjau
mano mylima žmonelė
svetimam visai švanceliui
meilią nusistačius miną
bučinius dykai dalina
uždariau aš tą langelį
išvariau ir tą švancelį
kad mane mylėt daugiau
bobai snukį išdaužiau