Rašyk
Eilės (71589)
Fantastika (2149)
Esė (1686)
Proza (10265)
Vaikams (2481)
Slam (55)
English (1083)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Gyvenimo motyvais. Etiudas nr. 14

Veiksmas vyksta paprastame daugiabučio bute. Buto puošmenos: murzini langai (dėmių raštas geriau nei tuščias blynas), vietomis pradegintas kilimas (III nudegimo laipsnis) ir didžiulė devyngulė sofa (tokios beprotės visada turi ką pataukšėti liežuviu).

Veikėjai: žemiškas vyras (Jis) ir žemiška moteris (Ji), balsas iš anapus, bet su religija  bendrų apatinių nenešiojantis (B).

Jis: Ėst. Šunys loja tik alkani.
Ji: Še. Į sriubą grietinės nedėta (dešinysis skruostas burokiškas nuo gurgančio skysčio pertekliaus).
Jis: Pervargau. Buvom su Rimu į aludę nukėblinę, „lapatai nuo kalniuko“ taip skaniai pereidami traukėm, kad net pirštų nuospaudų nebejaučiau.
Ji: O aš tik laukiau ir laukiau. Nei skambučio, nei žinutės. Et, vis tiek Tu nieko nesuprasi...
B: Jis gi briedžio ir Adomo hibridas. Tokie tarnauja tik „sveiko malonumo“ įstatymams. Nesupranta Tavo filosofijų.
Jis: Juk sakiau, kad užtruksiu. Galėjai ir Tu pas drauges nupėdint, tik pirma sriubą išvirus, aišku. Koks čia pienburnis Tau pasakinėja?
Ji: Koks pienburnis? Vaiduokliais anksčiau netikėdavai.
B: Muzika, kokia graži kalnų muzika. Saulės vėjas svilina veidą, o tu eini ir eini, nešdamasis sunkų pasitikėjimo-troškimų kiparisą. Gaila, kad taip ir nenueini iki tikslo - pakrantės su šiurenančiomis smilgomis...
Jis: Bet tikrai čia kažkos komandyrius man ant ragų vainikus mėto.
Ji: Nereikėjo siurbčioti alaus. (Piktai pasisuka. Spokso į tą veltėdį tvarkingu (tik išoriškai) kostiumu. sriuba bebaigiama sušlamšti). Juk žinai, kad tik tokia kvaiša kaip aš galėjo vietoj geros nugarinės gabalo išsirinkt riebalų kepsnį.
Jis: Tai šitaip Tu apie mane po dvidešimties trali-vali galvoji?
Ji: Nieko nedarai, kad būtų kitaip. Gal aš norėčiau vaikščioti Panamos smėliu ar kvėpuoti alavijais sūkurinėje vonioje Kretoje. Galbūt aš norėčiau...
B: Kaip dažnai mūsų kampai būna tokie smailūs, kad tampa nenugludinami.
Jis: Duok kočėlą. (Pašoka, leidžia seilinius garus kaip įniršęs buivolas).
Ji (klykia): Tu pašėlei, šunpalaiki, Tu pašėlai!
B: Cha, mano spidometras greitesnis už laiko blykstę. Neverta terliotis nykštukui su milžinu. Oi, neverta, versti kumščių minomis ir daiktų patrankomis.
Jis: Vens, du - ir bus galas! (Švaistosi)
Ji: Raminnnnkiii (Dūmų uždanga, būgnų trenksmas - tyla).
B: Kaip kartais paprasta iš grūdo išauginti durnaropę.
Jis: Dink lauk man iš mano galvos. irma, Irmute... Kad Tave po perkūnais, iš kur čia tiek...
B: raudonų chrizantemų?

Iš perdėtų fantazijų. Iš ribų trintuko per dažno vartojimo. Iš  didelės sueities su šėtoniška-gyvenimiška chimera tikimybės.

Ji: (migliškai toldama ir likdama šaltienos kalnu) Ką tu padarei, Antanėl? Juk sriuba visgi buvo skani..
Jis: Suvedžiau galus.
2008-04-27 20:12
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-08 17:00
Tsuga_phen
Kad atspindėt, kaip dabar gyvenam. Aišku, nieko čia įmantraus nėra; kita vertus - gyvenimas irgi nėra įmatrus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-08 16:35
dagmara
Mačiau spektaklį, Mažojoj scenoj dramtetrio "Laukiu skambučio", ar laukiam, nepamenu. Akurat siužetas. Plagijatu nekaltinu, nes daugelis taip gyvena - tai ką dabar - atspindim. Kokio velnio apie tai rašyt?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-28 14:54
berniukas lapės plaukais
psichodeliskai zavu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą