Rašyk
Eilės (71989)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10301)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 367 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







1

Tai tęsiasi jau kelis mėnesius: parėjusi iš darbo motina guli miegamajame, nusisukusi į tapetų gėles, arba užsidaro vonios kambaryje ir leidžia vandenį, vaizduodama, kad prausiasi.
– Valgei sriubos? – sušunka iš vonios.
– Valgiau, – sakau.
Skrandyje – tarytum ledokšnis; nuo vakar nieko burnoj neturėjau.
– Eisiu pas Auksę. Filmus žiūrėsim, – šneku, atsistojusi prie durų. – Grįšiu apie devynias.
Vandens čiurlenimas liaujasi.
– Sumuštinių padarysiu, nusineši, – sako, išeidama į koridorių.
Neria į virtuvę, girdžiu, kaip įjungia televizorių. Nuseku iš paskos. Kažkoks popietinis serialas.
– Žiūri šitą? – motina prie spintelės, nusisukusi į sieną, pjausto duoną.
– Ne.
– Aišku.
Dar kelios nereikšmingos frazės. Vienu metu sudreba, padeda sviestuotą peilį ir stovi palinkusi, rankomis dengdama burną ir nosį. Motina ne visai nugara į mane: matau, kaip lašas parieda skruostu, papteli ant grindų jai prie kojos. Nusisuku į ekraną. Reiks neužmiršti išmesti sumuštinius.

2

Pasakoju, kaip pustekinė lėkiau per miestelį, bijodama, kad pavėluosiu į autobusą, kaip vos nepargriuvau, užkliuvusi už nelygumo asfaltuotam take, stotelėje susitikau pažįstamą merginą ir melavau, ko važiuoju į rajono centrą. Bandau pasakoti šmaikščiai: nelabai išeina, bet Gintaras kvatoja.
– Štai taip ir būna, štai taip ir būna.
Šunelis sukiojasi apie mano ant grindų numestą kuprinę, uostinėja. Sumuštinius išmesti pamiršau.
– Kartais į mokyklą įsidedu ko nors pavalgyt, – sakau, padėdama kuprinę ant stalo. – Turbūt maistu kvepia.
Gintaras lyg ir susizgrimba: gal aš išalkusi? Na, taip, valgyti visai norėčiau. Ne, ne, nereikia nieko gaminti. Užteks sausainių ar sumuštinio. Paskui pati tepu ant batono riekelių kažkokį kremą ir ryju vieną po kitos, stambiais kąsniais. Ai, šiandien pietų nevalgiau, išalkau kaip vilkas. Ne, tikrai nereikėjo nieko gaminti.
– Paskutinis autobusas – pusę devynių, – prisimenu pasakyti pavalgiusi. –  Mažai šiandien laiko turim.
–  Užteks, – Gintaras nusišypso, stojasi.
Nesigūžk, sakau sau, nesigūžk, kartoju, kai eina prie manęs, tu jau čia atvažiavai, nebėra kur dingti, galvok apie glėbį, apie šiltas rankas, nieko tokio, tik glėbys ir šiltos rankos.
2008-04-27 20:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-15 02:40
Darius 30
Chm, labai keistas, bet jaučiasi autorės potencialas, tad laukiam naujų rimtų prozos darbų ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-04-27 20:13
Halška
3

...

4

...

t.y. : ne pabaiga
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą