(:Planetų baletas:)

Žemė kaip mėlyna slyva,
Ji sukasi tingiai per amžius.
Mėnulis nuvargęs sudyla
Lyg paltas, aplankomas kandžių,
O saulė šaipūnė iš tolo
Tik stebi tą keistą duetą...
Ir kaip jai lig šiol nepabodo,
Žiūrėt į planetų baletą?
Saturnas ten tingiai ridenas,
Lankus ar žiedus užsimovęs,
Jupiteris – didelis, senas –
Nerangiai per erdvę ropoja.
Plutonas – tylus ir mažytis –
Kukliai pasitraukęs į šoną...
Ir ko gi jam čia varžytis,
Didesnis gi už protoną!
Taip sukasi mūsų planetos,
Taip verda galaktikoj darbas –
Verta mūsų žvilgsnio paletė –
Nematomo autoriaus vargas.