Tu mums reikalinga

Kasmet gruodis žemę surakina.
Vėjuotą gruodį ir Tu išėjai.
Meilę išsaugojusi krūtinėj,
likai su mumis amžinai.

Galbūt tą paskutinę naktį klaikią,
kai gęso Tavo žvaigždė pamažu,
mes būtume mirties sparnus sulaikę,
deja.. tam žygiui buvom per maži.

Išeidama palaiminai mums kelią,
linkėjai įveikti visus sunkusmus.
Mes, - Tavo meilės medžio šakelės,
jau seniai ir patys susukom lizdus.

Bet vistiek Tu mums reikalinga, Mama.
Gyvenimo negandoms šlamant,
ateinam čia- Tavų kapų pavėsy
pasiguosti, pasimelsti, Tave paminėti...