Sujudimas

Pasisversim ant kabyklų
persimetę iš amžinybių skliautų.
Nutrauktos dienos į užkeikimus sulips
ir pasižegnojus po tiltais
varnėnais pavirsim.
Kurie nesusivoks praradimuose,
o bus atjautę atolydžio dvelksmus.
Tinklams žibalais apsipylus,
nugrimsi į neišpainiotas keteras.
Delnams atlipus nuo jų tikslo
koktu bus likti tarp visko ir nieko.
Būtis bus per aštri,
kad išspręsti jos problemas,
ir netgi nuvilkus dienų dienas į bedugnes -
rūdys universalijos.

O vietą surasi po kupolais.