versija

ankstyvą rudenio rytą
šlapia ir šalta

priekyje rūkas
pasaulis, praradęs kontūrus

brendu.
kartais užsimerkiu
stoja naktis
begalinė
poliarinė

turiu eiti,
nors nėra jokio priekio
jokio pradinio taško
sugrįžti
prisiglausti

na, ir velniop tą meilę
su jos plastiškom linijom
tegu ją kirvarpos sugraužia
šį vakarą gražu gražiai
gražaus raudono vyno

atsigerti