Vėl meilė

Man ūbauja baisi baisi pelėda
Tai šaltis pro pravertą langą
Ir saulės paskendimas į ledyną
Raudonas ir šiurkštus tas ruonių kraujas....

Namai seni seni
Langai.
Penki nunuodyti vaikai
Iš ryto, vėl užmiega....

Ir stebuklingno medžio šakos...
Po truputį nudažo stiklą
Šakom kopiu, bet pasiekiu anteną
Šaukiu išgelbėkit kas nors mane.