Į myliu ir nemyliu
padalinu save
paimk
kiek reikia
visko ir nieko
išmėčiau
per petį
savo keisto šešėlio
tarsi raktus
nuo sielos
niekada ir amžinai
užstringančius žodžius
labas ir sudie
kartais
laiku suskamba
senas žadintuvas
prie lovos
skaičiuoja
mano baimių akis
benamiai
gatvių šunys
saugoti manęs nebenori
švelnus ir aštrus
tas naujas jausmas
ant dulkinos palangės
netikėtai
radau ir pamečiau
save ir tave
tikrą ir išgalvotą.