Muzika

Žmogus gimsta... Gimsta lydimas švelnių muzikinių natų, kurios apjuosia lūpas, kaklą, visą kūną, kol pagaliau pasiekia širdį, ir ten tylutėliai užmiega... Štai jis auga ir tobulėja toliau, bet muzika vis dar jo širdyje - tyra, graži, neleidžianti daryti nieko blogo, tik vis niūniuojanti laimės žodžius... Ta giesmė vis stiprėja, veržiasi iš krūtinės norėdama pasprukti ir švelniai švelniai, it šilko šnaresys uždainuoti, paliesti džiaugsmo stygas ir pasakyti mieliausius pasaulyje žodžius, bei priverst jį pasijusti laimingiausiam... Būdamas laimingas, žmogeliukas pats bando paliesti meiliu žodžiu auksines stygas, kad jos taip pat žinotų, kad yra vertos meilės ir palaimos...
            Žmogaus gyvybė neužgęsta šiaip sau, ji užgęsta lydima tokios nuošidžios ir skambios muzikos, kuri niekada daugiau nebeskambės... Ir tada po truputuką styga vis plyšta, plyšta, kol galiausiai paskutiniai siūliukai atitrūksta vienas nuo kito ir širdžių giesmė nutyla.........................................