Mano rojus - savas pragaras

Mažas
mano rojus
savas pragaras
          laužus
          kūrenu kasdien
          neleidžiu užgesti
tu nežinai
kaip šąla rankos
ir ledo aštrumas
          žaidžia
          mano akyse slėpynių
          milijonais snaigių
pūga
siautėja nakty
ir nepalieka vilties išsigelbėt
          pasiklydusiems
          aš neleidžiu sušilti
          prie savo ugnies
mažas labai
mano pragaras
nėra vietos ieškantiems
          rojaus
          tegul prašo laimės
          meldžiasi ir pasninkauja
tik nežinai
kuris beprotis dievas
gali išgirsti
          nerizikuoju
          tik įpilu alyvos į ugnį
          ir bandau sušilti.