Skamba nepasendamas

kai ateis naujas
lėtais žingsniais tamsoje
durtuvo smūgiu
į paširdžius
su kuoka
per kaukolę
pamąstymui
kur pasislėpė prasmės varpelis

skamba
nerandu
nei galvoje
nei kepenyse
nei kojose
tyliai šviesiai
kai jo nematai
daug kas pasako
jis neišnešiotas
beprasmiškas

kojos mėšlu
moliu
šiaudais aplipusios
po centnerį sveria
drebina vidų
plėšikas
lenda į buveinę
kur banalybei ne vieta
nes šventumą įžeisi

ten tik atspėti galima
apie ką kalbu
nes nematau negirdžiu nerandu
tik jaučiu
žinau
turiu susimąstyti
išspręsti
kur ir kaip
jis skamba  nepasendamas
apie tai... apie tai... apie tai...