Skambutis į duris...
Atidarau.
O ten - pati Mirtis.
- Sveika, - aš jai sakau.
- Oi, sumaišiau duris, -
Pasimeta jinai.
- Tai gal kavos? - vidun
Pasikviečiu ramiai.
Prisėdame abi,
Gurkšnojame lėtai.
- Mieloji, neskubėk,
Ir taip juk pavargai.
- Tiesa, - atsako man, -
Norėčiau pailsėt,
Bet darbas toks, graban
Dar reik kelis įdėt.
Išeina... Vėl viena
Mąstau apie visus.
Skambutis į duris,
Kurio jau nebebus...