Sninga

Sninga, sninga vis sninga ir sninga.
Šąla šąla vis šąla ir šąla.
Pusto vėjas laukuos sniegą baltą,
Miega žemė ramiai jau miega.

Tik sušalęs, pavargęs, nevalgęs,
Tupi mažas paukštelis sniege,
Laukia mažas paukštelis mamytės,
Šaltame pripustytam lauke...

Laukia – Tavo mažytis paukštelis,
Nori mama Tavęs, tik Tavęs.
Meilės Tavosios jis nori, kaip duonos,
Nori rankų Tavų šilumos.

Kur keliauji, kur „linksma“ šlakstaisi,
Na ir Tu į tėtį panaši tapai.
Išėjo jis tas mūsų tėtis,
Dabar ir Tu dingsti vis vakarais.

Neišeik, prašau mamyt nereikia,
Pabūk namie, ugnelę pakūrenk,
Ir šilta ir jauku bus,
Pakvieskim į svečius savus draugus.

Pakvieskim tuos kurie dar laukia mamų.
Kuriems dar šalta ir laukuose nejauku.
Sušildyk, gerumu Tu širdis mama,
Savų vaikų ir paliktų draugų.