Vežimą tempdamas arkliu suklupau
basas toks paišinas rūgščiai
amžinybės uogas krimtau
kadagio krūmio
liepsnojančio nerimu
baime ir demonais
kad tik ištarčiau,, sustok, akimirka žavinga”
ir nimfa niūniuok man
palmės šakele pamok
siųsdama į gaivų šokį ugnyje
kur amą Orfėjas praranda
kur gražiausia muzika tyla
ir net maistu akmuo Sizifo virtęs
Kartus jis (maistas) be tavęs žavinga
aštrus lyg Charono upės stiklai tarp dantų
dek su manimi žavinga
ir uogas saldžias kadagio valgyk
Skaičiau. ši vieta originaliai nusakytas kadagio uogų skonis; įdomiai taip.
citata "basas toks paišinas rūgščiai
amžinybės uogas krimtau
kadagio krūmio
liepsnojančio nerimu
baime ir demonais " -------- nors kadagio augalas uogos vietos kuriuose auga kadagiai - visiška priešingybė, energetikai, dvasiai kuri nusakyta čia; (kadagiai, kadagynai, nu gera aura) --- čia visiškai priešingai - tai ir patraukia - įdomus sprendimas. "gabaliukas", kurį pacitavau, patiko. (gal krūmio > krūmo) bet ne esmė.))
pataisymas * Jeigu koks ponaitis iš manęs ir pasijuokia, tai geriau pasijuokti ir iš jo (nuoširdžiai), negu pykti, ir linkėti tam žmogui gerumo (tapti geresniam).
Man nepatinka, kad kai dedu kūrinius į rašyk, jie, manieji, kartais (gal ir patys) paima ir pakeičia savo stovėseną, pavyzdžiui: turėjo būti ,,kad tik ištarčiau / ,,sustok akimirka žavinga" '' - zodziu, susmuko šios dvi eilutės į vieną.
O, mergaite su siela (A Girl With A Soul, ką aš tau begaliu pasakyti? Jeigu koks ponaitis iš manęs ir pasijuokia, tai geriau pasijuokti iš jo (nuoširdžiai) negu pykti ir linkėti tam žmogui gėrio. Manyčiau, tai išmintingiausia. Iki! ;)
:)Da ką - kadagius graužti..nu čia dabar, a jau geresnių uogų nebėr ant pasauliaus:DDDDDDD, A kam tą vežimą kaip arkeliui kokiam temptė..geriau jau pėškom dviese reikėja eiti..ponų išmislai tik ir gana:DDDDDDDDD, Nu bet eilius nieka, racijaus yr...žavingas:DDDDDDDDD