Ir vėl...

Pasenti nespėjus kartais pajuntu,
jog visa, ką esu parašius-paseno.
Lyg tie lapai nuskinti...,
jog mano posmų mintys panašios viena į kitą.
Tada bandau greičiau sudeginti jas,
bet jos liepsnų nebijo.
Paskui atsitokojusi galvoju-
negi aš mečiau į ugnį savo minčių giją,
kurią poezijos mylėtojų krantan
dalia nerūpestinga padovanojo man?

Ir vėl eiliuoju, rašau...