Cinikas

Jis garsiai juokėsi kapinėse,
Su gražuole praeive šoko ant antkapio,
Sukosi, sukosi visas numiręs,
Nebeatsikelsiantis
Jam Dievas neatleis,
Nes to niekad neprašė
Tiesiog šoko kapinėse
Ant savo paties kapo.

Jis vartė prekystalius agoroje,
Degino juos savo akių karščiu,
Paskui jį pririšo ir išvedė –
Kaltą nekaltą.
Stalai buvo supuvę,
Juos išmetė šiukšlynan,
Pro kurį rytoj ves jį -
Nuleista galva, pakelta širdim.