arklys

bėgo pegasas, bėgo per lauką
paskui kumelę mėlynaplaukę
gėlės žydėjo, upės tekėjo
savo kumelę pegasas mylėjo

saulė pakilo, rytas atėjo
žavus pegasas į pievą išėjo
kramtė, risnojo tik staigiai sustojo
ten jo kumelė su arkliu voliojos

pagelto nudžiūvo pegaso sparnai
lyg rudenio lapai ant medžio aukštai
pegasas suprato, kad protas svarbus
todėl nusikirto baltuosius sparnus

kalbėjo, žavėjo jis ją tris paras
ji visgi išėjo - jai rūpi ne tas
pegasas iš sielvarto mirė ryte
o šiandien atgijo protinga kate