nesitikėkime

nemyliu tavęs tik bėgu
pro šalį
tik pėdos sustoja
pro butelio kaklą
tik varva namai
pro akis su kiekvienu

su kiekvienu aš guldavaus
kėliaus viena
ir sunku pasakyti ar rytas
dabar nes neskauda
bet aušta kaitra

o tavęs kažkodėl tarp
portretų nebuvo
tik sienos tik trupa tapetai
ir nieko sakyt negali -
lovos snukis neklotas
išduoda

ir noriu rūkyt bet stovi
kažkas prie galvūgalio
pirštą vis atkiša ranką
paduoda ar prašos į kraitį

tik butelį vyno pasiūlau -
altoriai sugriuvę
išvogtos ikonos ir akys
nuo dievo nusuktos

kažkas pramigo kelionę
sustiro stoty
atklojo nuogus kelius
ir pastolius

baigias būna pasaka be galo
tarp sienų tuos pačiuos namuos

ir ata