Laimės stotelė

Vaikščioju takais,
            kur išmėtytos vaikų pėdos.
Klaidžioju miškais,
            ten pražydę drugių pievos.
Niekas negali atsakyti,
            kodėl nerandu savęs.
Naktis keičia dieną,
            ruduo išeina žiemą.

                        O mano mintys sukasi ratu...

Tu užtrenki duris
            nuo medžio Pažinimo.
Lapeliai džiūva
            ir šakos svyra žemyn.
Man skaudu priimti tiesą,
            o tu dar stovi tarpdury.
Matos tik šešėlis
            saulės užnugary.
Ar tai galėtų būti Ji?

                  O mano mintys vis dar sukasi ratu..

Iškrito žvaigždės
                  nakties skverne.
Ir akimirka sustojo
                        autobusų stotyje.
Tiek daug apkeliavom
                        per minutę, dvi.
Laikas. Paskutinė stotelė.
                  Laimė išlipo čia.

                                            Ratas užsidarė...