Dvidešimt pirma tabletė arba Naktinis dienoraštis

Aplink sujudimas. Artėja šventė. Didelė, spalvinga. Ir taip triukšminga Indija sujunda.
Vaikštau su maudomuku, ką tik maudžiausi tad mano užpakalis šlapias, vanduo varva per kojas. Tai keista, nes aš parduotuvėje renkuosi sūrį ir pomidorus.
Nepatogu. Reikia eit persirengti.
Persirengiu ir toliau renkuosi sūrį ir pomidorus. Mane apspinta išmaldos prašantys vaikai ir aš ieškau centų. Atiduodu smulkius ir sakau kad daugiau neturiu. Sakau, tačiau žinau kad turiu stambų banknotą piniginėj, matau jį, imdama smulkias monetas. Bet jis vienas, stambus, toks kad galėtum nupirkti pusę daržovių parduotuvės. Iškyla dilema, negaliu atiduoti jiems didelio banknoto, bet kai sakau kad neturiu, meluoju. Ir kai mokėsiu už sūrį ir pomidorus jie pamatys, kad visgi turiu, o jiems sakiau ką kitka.
Kokia gėda! vargšai vaikai.
Bet pergaliu savo gėdą, reikia ieškoti pomidorų. Tamsi, purvina, apkrauta parduotuvė, žemose lubose kabo geltona šviesą skleidžianti silpna lemputė. Kaip kaimuose sandėliukuose būna arba kaip Rumšiškėse rūsy.
Lentynose sudėtos daržovės, keista, bet visos jos žalios. Pilkai žalia. Šilta drėgna ir žalia. Norint rasti raudonus pomidorus tenka pasistengti - atitraukti slaptą stalčių po apvytusiais agurkais ir salotom. Nepažįstamas malonus vyriškis, didžiuodamasis savo žinojimu, man padeda.
Pomidorai keisti - visų daržovių formų - dideli ir apvalūs, ilgi kaip cukinijos, radau vieną ilgą ir keistai korėtą, kaip didžiulį pailgą imbierą ar seną medžio šaką.
Išsirenku vieną mažą ir vieną agurko formos, man reikia ne per didžiausių nes neturiu peilio... Stovyklavimo salygos.
Sūrį pamirštu.
O planas buvo valgyti tą prancūzišką bagetą, kurį jau turiu rankoj nuo neprisimenu kada, su sūriu ir pomidoru. Ot būtų gera.
O Šventė įgauna greitį - sujudimas, išmaldos prašantys vaikai smagiai klega aplinkui, keistasis pramogų parkas pildosi, raudonas baseinas aukštom minkštom sienom, gan tamsus ir keistai beformis, nepalyginsi su tais mokyklų baseinais tobulai tiesiom sienom, cloro kvapu, šitas minkštas ir jaukus. Ir nerasi nei vienos tiesios linijos, na gal nebent laiptukai I vandenį, bet ji vos įžiūrimi. Bet koks gi skirtumas, čia šilta ir jauku, einu maudytis.
Hmm nepatogu, jei eisiu maudytis sušlaps mano bagetas... Ką tada darysiu, ką veiksiu su pomidorais ir sūriu, tiesa, sūrio nenusipirkau, bet tai visiškai nesvarbu, nes jau seniai uzmiršau apie sūrį.
Maudytis gera, baseine visa mano šeima, pliuškenamės ir glėbeščiuojamės, aš, mama, išmaldos prašantys vaikai - dabar nebeprašo išmaldos, o tik glaudžiasi. Meiliai, bet truputį per lipšniai.
O mano mana dingo, turbūt turi kokį darbą, kaip visada. Aš likau viena su išmaldos prašančiais vaikais, kurie dabar nebeprašo išmaldos, tik kabinasi man į rankas, kojas, turbūt nori mano prancūziško bageto… Bet ką aš valgysiu, jei jiems atiduosiu savo bagetą?
Ne, jie nenori mano bageto, jie nori kad vesčiausi juos i šventę!
Man jų gaila, bet aš nenoriu jiems duoti savo bageto, anei vestis į šventę, kaip aš atrodysiu su šutve išmaldos prašančių vaikų aplinkui?
Jūs geriau likit baseine, šilta juk, geriau nei išmaldos prašyt.