Kitoks, gal paskutinis?

Nesunkiai išmokai
į meilę žiūrėti
iš savo šalies
negyvenamo krašto
vienas
išlikęs gyventojas
statai aukštas tvoras
giniesi
eilėmis... eilėmis
saugai save
nuo skausmo
vilties
kad supras
pašauktieji
ne tavo gentis
pastatys šventyklas
garbinti dievus
išmoks bedieviai
lankstytis stabams
niekada
tu negalėsi
parodyti jiems
ką į meilę slapčia
vis pažvelgdamas
jau sukūrei