Rytas prie jūros

Sėdėkim tyliai...
nors ir ant šlapio smėlio
Bet apkabink mane taip-
kaip aštuonkojis laiko sučiupęs savo auką

Kartu mes pasitikim saulę
rytinę ir be nuodėmių....
Kas? tu verki?
ne, tai lašelis -išmestas iš jūros
palietė tavo veidą

Sėdėkim tyliai...
nors jūra nerami ir dvelkia šalčiu
Bet jauskim vienas kitą šiluma,
kuri apgaubė mus šį rytą...