"Bėgantys žvyro takeliai per pievas. " pievos ant žvyro neauga - jos juodžemyje; kliauzė čia gaunasi; (rodos iš karto išbarstyti tekeliai) jie (takeliai) yra išminami , o žolė ant žvyro neauga... ;
klaustukas kažkoks nemotyvuotas (t.y. klausimas, jei norisi klausti - abejoti, jau reikalinga atsvara - kuri nurodytų į susimąstymą "ar čia ar ten mano namai, ar tai yra mano namai? " dabar viskas kas parašyta yra vienareikšmiška - vienapusiška, tas klausiamasis sakinys toksai dirbtinai kuriama erdvė pamąstymams, bet nesukuriama; nedėčiau čia niekaip klaustukų, kurie nukreipia į ieškojimą atsakymo - į ieškojimą, jis (kūrinys) dėl to atrodo labai neišbaigtu kūriniu - nėra prieš pastatyta nieko, kame abejonė: "ar tai mano namai?';
daug tokių, bet kūrinys. klaustukų atsisakyčiau , dėl TAKELIŲ žvyro pagalvočiau.
stereotipinis apie tėvynę gimtinę ir mąstantį individą būtyje - jo laikinumą.