Kaip gyvent?

Kaip gyvent?

Kai nėra jėgų??
Kai nėra noro?
Kai nesupranti..
Kas aplink vyksta.
Kodėl taip vyksta......?

Kur jie eina?
Tie žmonės, apsijuosę skudurais..
Kodėl jie eina?
Ką jie mąsto?
Ar nemąsto?
Nenori mąstyti?
Nes per sunku?
Kai sumąstai..
Kam visa tai...
Ir supranti...?

Ar galima gyvent nenorint?
Ar reikia egzistuoti?
Stengtis dėl vadinamo reikalo...
Ar reikia save versti norėti gyventi?

Ar tą kiekvieną ilgą minutę..,
Kuri trunka begalę laiko
Mūsų Žemėje..
Reikia paversti..
Nieko nereiškiančia,
Beverte minute...,
Kuri visatoje net nepastebima..?
Kodėl ta minutė,
Po kurios ateina kita...,
Tada pavirsta nykuma...?,
Arba prisiminimų pilna..
Jausmų apgaubta...
Lavina...?


Ir iš vis,
Ką galvoja žmogus?
Kuris turi namus...
Bet nenori juos būt,
O gal net pražūt...
Jam labiau norėtųs....

Kam reikia čia būt,
Jei vis vien reiks pražūt..?
Už ką nežinia..
Tai ne mūsų valia...
Juk mes per maži..
Ir dar per žiopli....
Bet bent jau geri..

Kartais.

Ir visai ne žali...
Nes mes ne varlės..
Ir ne agurkai...
Mums lemta kalbėti..
Tai mūsų turtai...:
Liežuvis tik vienas..
Ausys juk dvi..
Reikia daugiau mums klausyti..
O ne malti liežuviu...
Dar akys mums dvi..
Dovanotos...
Kad matytume,
Ką darome..
Ko ne...
Bet mes nematome...
Praleidžiame pro akis..
Svarbiausius dalykus...
Kodėl?
Gal Dievas žino...
Tik mums jo keliai nežinomi...
Juk mes per maži.