šviesa virš nelaimingų gyvenimo
nuskriaustų
ir nieko nebaigusių
šviesa virš tavo žodžių sraunių
prie kurių – prisiglaudusi
šviesa virš veido
mačiau, kaip vandenį
tu mėnesienoj girdei
šviesa iš pavargusių rankų
vanduo vanduo, marija
girioj žvėrys liūdni
klydinėja tokie sidabriniai
kad jau beveik žmonės