kiekvieną tavo žodį
išgeriu
kaip ežerą
kuris atspindi vyną
bet aš tavęs
vis tiek
garsai nusitęsia į begalybę
tu kuo puikiausiai
supranti: su kuo ir kur kada
aš pakišau sau koją
ant plento kaip varlė
dabar kukuoju
pone,
privilegijuotus
švelniau
transportuoja