Lietaus gama

Pažvelk pro langą ten tamsu, tamsu,
Nieko, nieko  nematyti,
Tik širdžiai maloni daina
Barbena tyliai akmenį mažytį.
Klausykis, gal išgirsi skambant do,
Jis, tai dangaus beribis tolis.
Šalia gi rė, kai žemės kelyje esi,
Tokia švelni, trapi ir išdidi.
Štai mi kartu su žvaigždėm mirga.
Lietaus daina  uždeda jai šydą.
Ir fa dar supas pamažu,
Ant belapio žilvičio šakų.
O po šakelėm sol sau miega tyliai.
Ji išdidi, kaip karalaitė, kaip daina.
Kaip pasaka senai, senai sekta.
Pasipuošus lietučio skara.
Kai tamsu ir baugu už langų
Tamsoje jos šoka, supas pamažu.
O tarp jų ir lia aš damą surandu.
Tarytum saulė rytą nusišypso si...
Tik saulės lietuj šokant nerandu.
Gal supasi ant žilvičio šakų?
Ji vaivorykštės šviesa skaidri.
Suskamba do, re, mi, fa, sol, lia, si
Ir niekad žemės kelyje nepasiklysi...
Kai skamba nuolat širdyje.
Lietaus gama tamsioje naktyje...