Tu saulės šilumą neši delnuos,
Ir ežerėlį atsigerti,
Skubi tu, bėgi visados,
Ir ramini, kai norisi paverkti.
Skaisti, kaip vasaros aušra,
Prijuostė gėlėmis kaišyta.
Mamyte, mama, tu - rasa,
Per naktį vėjo išbarstyta.
***
Juk tu žinojai,
Kad ateis diena,
Ir vakaras, žvaigždelėm iškaišytas,
Kad laimės taurė sklidina,
Ir pievose gėlė pražydus.
Juk tu žinojai,
Kad pasauly
Yra labai skaudi tiesa.
Ir, kad žalia vaikystė mano,
Atgal negrįš jau niekada.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2008-04-15 21:07
Skaisti, kaip vasaros aušra,
Prijuostė gėlėmis kaišyta.
Mamyte, mama, tu - rasa,
Per naktį vėjo išbarstyta.
kaip nuoširdžiai tai pasakytą
ir tikrą mielą šventą pagaliau...
:) išlik tikra
2008-04-15 20:08
piktnaudžiauji skaitytoju tokiomis temomis rašydama, be to labai banaliai, nors taip kaip jauti :)
2008-04-15 19:01
Kas sukurta mamai, tas- šventa.
2008-04-15 16:19
Bet kuri mama būtų sužavėta :-)
2008-04-15 16:18
tai jau tik dėl to, kad mamai skirtas - 2
2008-04-15 15:04
*vaikiškas :)
2008-04-15 15:03
pirmas labiau. artėja mamos diena, ar ne... patiko Tu saulės šilumą neši delnuos,
Ir ežerėlį atsigerti . šiaip labai nuoširdus, viakiškas toks - noris pabūti vaikais...
2008-04-15 14:47
kažkaip nekalta, nuoširdu... gražu, ką jau.
2008-04-15 14:45
tikra tiesa, rašiau,, kai dar buvau vaikas :) dabar jau protas dirba kitaip...
2008-04-15 14:38
Supratau, kad rašė vaikas, nes labai jau ilgesingai ir švelniai nupiešė vaizdelius. Vaikui būtų labai gerai, rašyk ir toliau taip, prabėga laikas nepastebimai