Operoje

Masyvūs sietynai šviečia,
stiklinės durys ir langai.
Maloniai visus nuteikia šičia
nuostabūs muzikos garsai.

Scenoje svečiuojasi Vivaldis
ir Grygas, Verdis, Bartokas, Telksnys...
Jų muzika visus užvaldo, -
kartojas aidu-niekad neišnyks.

Sidabro stygos smuikų, violančėlių
užpildo erdvę nuostabiais garsais.
Jauti- tave lyg kažkas pakėlęs,
kaip plunksną neša muzikos sparnais.

Matai-žygiuoja iškilmių palyda,
klausaisi choro pasmerktų vergų...
Ir skelbia amžiną tiesą Aida:
„Užgniaužti meilę-nėr tokių jėgų! „