Kirminai,
vaško sindromas.
Aukštos, pudruotais veidais -
visa salė žino: niekas nei išeis, nei įeis
nesusitepęs ta pudra.
Kaip gi daugiau paliesi žmogų?
kaip gi daugiau sugriausi gyvenimą,
kad griūtų, ir gabalais
byrėtų žemyn į glėbius nuo stogo?
Vargšas saulės plikis.
Saukos teptukais akis nusipiešė kitokias,
dabar bus dar, ir dar bandymų,
atseit - kitas žmogus.
Tai labai rimtas eilėraštis.
Daugiau tokių nebus.


Andrius Vyšniauskas



