Nuotaika
Negalvodama --- šast.
Pagalvodama--- plast.
Ir pasuliui -- patakšt.
Kelią ilgą namo
O po to gal valio.
Nieko Jūs, kirminai,
Aplamai, apskritai
Negalvojat
Tiktai
Galvomis svirduliuojat
Palengvėle --- aš trakšt
Su lašiukais --- patakšt
Va, dienų šimtą vėl
Ir kodėl, vai kodėl
Atsakyt negiu
BO ištirpti galiu
Gal geriau jau dabar
Pasakysiu aš kar
o rytoj gal ir vėl
Su paukštyčiais---
ĖL ĖL:)
***
Apie poreikius
Pilkose grindyse daug žodžių
Prasmingų ar daugiau plikų?
Sienos išteptos lietum
Aš žemės jau seniai pajausti negaliu.
Išgerkit visą gyvybę iš manęs jei reikia
Visvieną užgesint nepvyks
Lengavi kiekvienas vėją peikia
Ir užtrenkia lengvai duris
Išeikit
Reikia
***
Bizas
Išbarstė pelenus mano į pievas
Ir niekas neklausė kur aš pradingau.
O skaičius galėjo būti ir vienas
Ir vėl - tik spalvos netekau.
Kam degino tai, kas kvėpavo,
Ketino į amžiną virst.
Kam tyliai kaip pamirštos pušys lingavo,
Norėję į gimstančią tylą sutilpt.
***
Labirintinis
Batų kulniukai susmenga į smėlį
O jūra tampa sunki lyg akmuo.
Kas sakė, kad lengva--
kai pagalvoju-- nutirpsta liemuo.
Blakstienos aplimpa sakais
Ir taip sunkiai kvėpuoti man sekas
Tada kada vėjo sparnais pavirtai
---Aš nukirstas pajūrio takas.
Į delnus--pušų kvapą
Tarp pėdų pirštukų dar šalčio
Dar jūra nemeiliai man šneka
Dar ieškau savosios tarp begalės valčių.