mergaitė suaugusios veidu

Tokia maža
ir slepias po skrybėle
didžiuliais
sparnais,

kur globoja,
kai po kūną
ropoja
naivumas
ir nežinia.

Viena-
skirtingais batų raišteliais,
sulytais plaukais
su sūpynėm
ant riešų,

kai širdis
nerami

su
į taktą
mušančiu priešu-
suaugusios veidu,

po rankoves bėgiojančiu driežu-

apsimeta,
kad iš kutulio juokiasi.

Iš tikrųjų
skrybėlės krašteliu
pasivalo akis-
iki nušvis

ir matuojas batus
be raištelių,
naktį ruošias į kelią,
nors skauda kelius

ir žino, kad veidrodžių
pakeliui nebebus
jos Alisoms.

Nebent
iškritus
sniegui
pėdas jos paliks
kai ji,
pakėlus akis,
sniege nušvis-

pirštų galais
skrybėlę tyliai pakels
ir plaukus paleis-

meilės siūlais
ir peiliais,
nebe aštriais,
pjaus mėnulį

ir tyliai
kikens-
po riekelę visiems-

iš rankovių driežus
išleis
ir žinos-

niekada daugiau tiek ilgai
nesapnuos,

kad suspėtų nubusti laiku
ir žuvėdras paleistų
iš savo plaukų.