Pasikviečiau aš į svečius pavasarį
Gavau atsakymą, kad jis tuojau ateis.
Ir suskubau tvarkytis visas pašales,
Kad svečią į namus nebūtų gėda įsileist.
Atėjus nuvilkau jam šlapią paltą
Jo žalią skėtį užu durų pastačiau,
Ir kaip nuo tikro džentelmeno
Žibučių puokštę dovanų gavau.
Susėdom šalia židinio ant žemės
Plepėjom tarsi du seni draugai.
Jį vaišinau pernykščių pienių vynu
Svečiavosi jis pas mane gana ilgai.
Lengvai apsvaigus aš turbūt prisnūdau
Pabudus savo svečio neradau.
Lietus už lango nebelijo,
O pievoj vyturį čirenant išgirdau.


janukas









