Laimingo gimtadienio, Vaidule!

gyvenime man reikia
vis mažiau popierinių maišelių
išmargintų gėlėm, kad tik paslėptų
mūsų tikėjimų tuštumą.

kad uždangstytų to, kas jų viduj, statišką
nebuvimą niekuo,
apie ką svajojau laukdama gimtadienio.

kad visi ateitų.
(neskambinkit į duris – ateikit iškart be batų
ir kojinių)
ypač tie, kurių kvapas man dar nežinomas
ir nepažintas.
ar jau senokai sumišęs su vėju. drėgnu ir
lyg esančiu čia – lyg išėjusiu.

net  tarp popierinių maišelių
kai kurie žmonės tikrai turi tokį sodrų
gerų knygų popieriaus ir spausdinimo dažų
kvapą.

Draskydama pakuotes,
desperatiškai bandydama suspausti
savo svajonę į kubą,
tačiau vis besišypsodama,
nes jum išties
daug ramiau, jūs atlikot užduotį - 
GAVAU DOVANĄ,
gaištu save ir jus.

nors stengėtės, jog tai būtų gražu bei estetiška,
ir kad atrodytų tikra,

numetu dėžę - joje girdimos aidi šukės, 
stveriu tave į glėbį
ir tik tada išpakuoju gimtadienio dovaną.