Zuikio puota

- Šiandien girioj bus puota, -
Tarė zuikis palengva.
- Prisikviesiu daug svečių,
Šoksim iki paryčių.

Kaip sumanė, taip padarė,
Ir svečių ieškot nuvarė.

- Ei, kviečiu visus į puotą! -
Šaukia zuikis varną juodą.
- Gal ateisite, kaimyne? -
Kviečia voverę lazdyne.

Kviečia lapę, kviečia vilką,
Net ir strazdą giesmininką.
Dar pakvietęs ir barsuką,
Vėl pro krūmus greitai suka.

Bebrai, kiaunė sąraše,
O kiek dar pelių gale.

Nusiplūkęs, bet laimingas,
Zuikis jaučiasi didingai.
- Tai bus šokiai! Tai puota!
Šoksim, trypsim, o - pa - pa!

Greitai vakaras atėjo,
Ir svečiai tuoj sugužėjo.
Prisinešę gardumynų,
Vienas kitą pavaišino.

Kai žiogai pradėjo griežti,
Strazdas smagią dainą rėžti,
Prasidėjo girioj šokiai.
Ėmė trypt, viens kitą mokyt.

Straksi zuikis, trypia lapė,
Vilkas galvą baisiai kratė.
Voveraitė suka ratą,
Paskui daro lyg kvadratą.

Kur beržynas tyliai ošia,
Bebrai tenai kortom lošia.
Kiaunė saldų stalą tvarko,
Ir nėra čia jokio vargo.

Visi linksminas, kvailioja.
Tik staiga... Kad sumauroja:
-Kas čia girioj triukšmą kelia?
Nei miegot! Jau protą velia!

Treška krūmai, kažkas kosi,
Išlenda meška rudnosė.
- Oi, nudirsiu visiems kailį! -
Sumauroja rudagalvė.

Nusigandę žvėrys spruko,
Ir per girią dūmais rūko.
Bėga vilkas, bėga lapė,
Zuikį vejasi rudakė.

- Lipk į medį, paskubėk! -
Šaukia zuikiui voverė.
Šis pabandė - nepavyko,
Ir iš medžio šito krito.

Guli tyliai nekvėpuoja,
Voveraitė aimanuoja:
- Kam sakiau jam medį lenkti?
Kaip dabar be jo gyventi?

Sumauroja vėl meška,
Netoli jau repečka:
- Oi, aš kailį tuoj nudirsiu!
Zuikį pietum išsivirsiu!

Šoko zuikis nusigandęs,
Bėgo greit, dantis sukandęs.
Voverytė taip nustebo,
Kad beveik neteko amo.

- Gyvas! Gyvas! - šaukia garsiai,
Ir į medį lipa narsiai.

Išsilakstė visi žvėrys,
Baigės šokiai ir puota.
Išsitiesusi pakrūmėj,
Čiulpia leteną meška.

- Oi, tai bus saldus miegutis,
Tai sapnuosiu aš saldžiai. -
Nusisuko ir... užsnūdo...
Baigės puota. Bai, bai, bai...