Aš negaliu užpūst mažos žvakelės,
Aš negaliu užmerkti dar akių.
Mamyt, nesukalbėjome maldelės,
Kad Dievulis ateitų pasakų keliu.
Tau, mama, ačiū už lopšinę tylią,
Už pasakėlių nuostabius kelius.
Nuvesk mane, mamyt, prie Dievo,
Kad jis globotų mus visus, visus.
Aš negaliu mamyt, užmerkt akyčių,
Aš noriu melstis su tavimi kartu.
Ateik, suklupkime prie lovos mama,
Kalbėkim maldą tik savų minčių.
Kaip gera, kai miela mamytė klupo,
Kaip gera tarti paprastus žodžius.
Dievulis geras jis supras ko norim,
Ir saugos mus ir mūsų namelius.
Dabar užpūskime žvakelę,
Seniai žvaigždutės mirga mums.
Ir gulkim, mama į baltą lovelę,
Ilsėkimės, Dievulis saugos mus.