Keičia rytojų
Šiurkštumu plėšo tavo jausmus
Nešąla savo kojų
Nerūpestingai blaško
Po svetimus namus
Kol vėjas rudens šaltą dieną
Stūgauja
Nesninga šitą žiemą
Ne amžina
Tik užgožia laiko tėkmę
Neturi reikšmės
Visada suvaržo baimę
Trumpam suteikia laimės
Ir išnyksta
Parvelka skonį nevilties
Nuspėja tavo mintį
Nespėliokite veltui
Tai užkrecia mirtimi
Neleidžia laisvės kūnui
Išleidžia skausmą
Kvapą tavo virvės
Kraujo permerktos
Nėra priemonė
Ne tikslas apsemtos
Dykumos vaikams
Sekti įsakymus to
Kas aukščiau visų
Rasite atsakymą
Dar neišsprendę klausimų
Palaidosite skausmą
Tarp svetimų akių.
Išeiti per vėlu
Ir grįžt atgal
Palikti ten kur nevalia
Ir aš ir tu
Paskleidę užmaršty
Kreivus gėlių vainikus
Pinsim
Klausyk, juk
Aš nesigailiu
Aš rasiu kelią.