Kaštonai

Pykšt! Pokšt! Tra - lia - lia!
Kažkas sprogsta vakare.
Tai kaštonai nevidonai
Gąsdina visus kieme.

Pykšt! Pokšt! Kaip baisu!
Susiėmęs už ausų,
Lekia namo dėdė Jonas,
Nors lauke vaikų gausu.

- Pykšt! Pokšt! Ar gražu? -
Baras dėdė pamažu.
- Šitaip gąsdinti kaimynus!
Prisireiks širdies lašų.

- Tai ne mes čia, tai kaštonai!
Šaukia vaikai tetai Onai.
- Mes nedaužom, netriukšmaujam,
Mums nerūpi tokie monai!

Pykšt! Pokšt! Tra - lia - lia!
Sprogsta jau kitam gale.
Tai kaštonai nevidonai
Bando gąsdint ir mane.