Remio ir Gijaus dialogas
Remis:
Sielvartą savo paskandinau vyne.
Nerimą atidaviau Dievui.
Džiaugsmą išdalinau draugams.
Kas man liko?
Liko- Meilė, Kantrybė, Ramybė.
Kaip gali taip būti? -
Jei sėji sielvartą- pjauni Meilę,
Jei sėji džiaugsmą, o lika kantrybė.
Juk, ką sėji- tą pjauni?! -
O visko iš naujo gauni.
Gijus:
Nejieškok prasmės!
Nes visame ji yra…
Ji kaip saulė pateka ir nusileidžia,
Ji kaip akmuo suskyla nuo karsčio,
Kaip vanduo nubėga nuo kalno,
O debesimis sugrįžta:
Kareiviam – degtinė kvietinė,
O vadui- mergaitė auksinė.
Kiekvienam savo…
Kiekvienas gauna ko trokšta, -
Jei save pranoksta…
10 sausio 2002m. (Norvegija)
www. skulptorius. lt