...

O, tie gražūs vaizdai, tie
už laiko, per jį atsisijoję,
į šunkelių ženklus įsiskaitę,
vaizdai. Sakau: mylimoji,
šiandien susitinka datos,
kuriose glūdi įvykiai,
apgaubti tyla palatos,
kai aplinkui laivai negyvi, kai
atrodo
atsivert, išsiliet, skleistis –
pernelyg lengva... Protui gruodo
per daug. Jis ir taip našlaitis.
Mylimoji, kokios valandos vešlios,
kokios muzikos plikos,
gašlios mintys – atleistina, našlės...
Lyg idėja tarp jų tu išlikus.
Tu laivai, tu flotilės,
tu regėjimų nėščiosios burės,
įsileidimas pritilęs,
atstūmimas bestuburis,
tiesiog – tu. Tiesiog taip. Tai
atsitinka, prinoksta, tęsias.
Bangos jūroj lyg miegantys laiptai.
Plaustai vėliavas kelia baltąsias.