Mano palto žvėrialiai

Praeitis atidarė duris man akin
Ir nusipūtė vėjas sagas
Mano palto žvėrialiai skvernan
Bando šildyt  rankas
Man į odas
Į senąsias patėvio kurpes
Įsisuko dvi mažos pelytės
Susirūpino gervė sparnais
Ir nutilo užsegęs mintis
Vėjo gūsis staigus
Tik sužvarbo kišenėj
Dvi mažos kalytės
Šalta tu...
Kažkas tyliai
Nepasakė net vardo
Išėjo
Pajutau tyliai plakė širdis
Vis tyliau
Šąlo ji
Niekada nemylėjo