Aš išeisiu tyliai, kaip nukritęs lapas
Kaip nuvytęs žiedas tėviškės laukų,
Kaip išskridęs paukštis, jei aš ir negrįšiu,
Niekas neieškos, kodėl ir kur esu?
Tyliai gal rymosiu pakelėj prie beržo,
Saule gal spindėsiu rytą virš laukų,
Gal rasos lašeliu prausiu tavo skruostą,
Tik tu nesuprasi, kur aš jau esu?
Vieniša skrajosiu virš gimtinės klonių,
Gal žvaigžde mirgėsiu naktį virš laukų,
Ar už Tavo lango šoksiu vėjo gūseliu,
Tik tu neregėsi mano veido, aš dabar tikiu...
Aš išeisiu tyliai ir negrįšiu niekad
Niekad nesurasi tėviškės laukuos.
Svajone tylia prie lango liksiu,
Tik svajonės liks gimtuos laukuos.
Gražu, jausminga :-) Tik... ar tikrai reikalingi klaustukai? Nežinau, man atrodo kad tai ne klausimai. Paskutinio stulpelio trečioj eilutėj reikėtų dėl skambesio pridėt kokį žodelį :-)
Čia tie tikrai klausiamieji sakiniai?
O šiaip, man tie visi, ai - išeisiu, nebegrįšiu, persipjausiu venas - visus aptaškysiu, jau šiek tiek pabodę, bet eilėraštis nėra blogas.