Sugrįžk, pavasari, namo

Raudonis išmetė mano lūpas
po paskutinio mūsų susitikimo
ir saldūs pavasario žiedai nudažė
tuos šiltus prisiminimus.
Liko tik maža dėmelė
ant mano dešiniojo skruosto
ir kvapas dar neišgaravo
neseniai išspaustos sulos.

Mano pavasario artume, prisiglauski
ir vėl pamyluoki.

Savo dukterį meile apjuoski
ir vis dar tyliai niūniuoki..

Niūniuoki pavasario dainą;
švelnią, lyg aksominę vilną
priglauski prie mano pavargusių rankų
ir leiski pasigrožėti tavąja šviesa.