Kartais, ankstyvą pavasarį,
Būna liūdna labai.
Ir negali suprasti kodėl,
Širdis tokia nerami ir plaka taip garsiai.
Atrodo, trūksta sparnų,
Žydinčių pievų, laukų.
Ir negali suprasti kodėl,
Pavasaris neatneša vėjų ir pienių žiedų.
Tyliai, ant pirštų galų,
Prabėga minutės džiaugsmų.
Ir negali suprasti kieno čia kaltė,
Pavasario ar mano minčių, žodžių, darbų.