Kaliausė

- Pakasyk man kairę ausį, -
Prašo verkdama kaliausė.
- Žvirblis čirškia, varna karkso,
Negirdžiu dabar nė garso.

Mano rankos nesilanksto,
Net griūnu, kai neparamsto.
Pakasyčiau ir pati,
Bet nėra kaip. Supranti?

Pakasiau aš kairę ausį,
Ir linksma dabar kaliausė.
- Ačiū, ačiū, - sukas vėjy.
Šoka, trypia, žeria smėlį.

- Štiš, neklaužados sparnuočiai!
Baikit siaubti daržą godžiai!
Vėl girdžiu ir suprantu -
Nebėra jau jums vilčių!