Prie motinos karsto

Miegi tyli, rami ir nepavargus,
Miegi rami ir negali  pabust...
O kaip norėčiau, miela mano mama –
Paklaust ar Tu girdi, Ką kalba čia žmogus.
Gal Tu girdi? - tik pasakyt nemoki
Kas miela Tau šiandieną mano mama.
Sapne Tu miela pasakyk,
Tikėti  nori tuo širdis,
Nors mus ir slegia gili netektis,
Tavo mamyte greita mirtis.
Miegi, taip norim, kad pabustum,
Ištiestum Tu savas rankas švelnias.
Ir mielas  žydras akeles atmerkus,
Pažvelgtum, Tu į mus taip kaip kadais.
Tik Tu tyli ir akys jau nežvelgia,
Sunertos rankos varsto Rožinio maldas.
Aš tai jaučiu, kad vis kalbi šias paslaptis.
Džiaugies rami, nes žemės vargas baigės.                         
Kalbi tyla, o pirštai skuba karoliukais
Aš tai regiu sėdėdama šalia  Tavęs.
Jaučiu, Tu nori, kad išeičiau, mama,
Tu nori dar pabūt čia namuose viena.
Tyla...           
Ir tik miške pragydęs paukštis,
Tyla...
O Tu viena mamyt, gimtajam sodžiui,
Klausais paukštelio giesmės skambios,
Dar nori čia viena Tu pasibūti,
Ir iškeliaut iš gimtos trobos...
Tyla...
O Tu žvelgi pro gimto namo langą
Regi čia žemėje prasideda nauja diena,
Diena, tik be Tavęs mieloji motinėle,
Be Tavo rūpesčių kasdienių nuoširdžių.
Be tos kalbos, kurią kasdien girdėjom,
Kai mokei mus gyvenimo tiesos.
Be Tavo žodžių, žingsnių aido, mama,
Su vyturio giesme už Tavo lango,
Prasideda nauja diena...
Tau paskutinę dieną, saulė dovanoja, mama,
O angelai po kojų kloja meilės žiedus,
Tau mus malda, kad Tu pasiektum rojų,
Pavirsta meilės žiedu amžinu, mieloji...

2002m. gegužė Seda